padavėjas — padavėjas, padavėja dkt. Padavėja nespėja visiems gėrimo ir ùžkandos laikù atnèšti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šaudmenų padavėjas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Pabūklo (minosvaidžio) skyriaus karys, kuris ruošia ir atneša prie pabūklo (minosvaidžio) šaudmenis. Pabūkluose, užtaisomuose dvinariais ir trinariais šaudmenimis, vienas iš šaudmenų padavėjų vadinamas… … Artilerijos terminų žodynas
apskundėjas — ( is J, us J), a smob. (1) J, NdŽ, à (3) Š, apskundė̃jas Rtr; N, L 1. BBApD25,18, Sut kas apskundžia: Numestas yra apskundėjas brolių mūsų, kurs jus apskundė BtApr12,10. 2. J, Š teis. skundo padavėjas. skundėjas; apskundėjas; … Dictionary of the Lithuanian Language
atidavėjas — atidavėjas, a smob. (1) 1. Švnč kas atiduoda, grąžina: Būta atadavėjo: iš kurgi tu ataduosi, kad nieko neturi! Kp. 2. teikėjas: Pats yra atadavėjas tikro pagyrimo DP21. davėjas; atidavėjas; įdavėjas; išdavėjas; padavėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
atmušėjas — atmušėjas, a smob. (1); kas atmuša ką: Po kiekvienų 5 taškų padavėjas ir atmušėjas keičiasi rolėmis rš. mušėjas; apmušėjas; atmušėjas; užmušėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
davėjas — ( is), a smob. (1), à (3) Š, davė̃jas ( is K); SD39 1. kas duoda, parūpina: Tėvas – duonos davėjas, motyna – augintoja Pp. 2. kas paduoda į rankas, primeta: Linų mynimas priklauso nuo davėjų̃ Ds. Menkas esi davėjas – pėdo neužmeti ant vežimo Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
garatiekis — (neol.) sm. Mdž garo padavėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
girdytojas — gìrdytojas, a smob. (1) Š kas girdo; gėrimų padavėjas: Girdytojas užmiršo apei Juozapą I. | prk.: Dunojus yra tų upių tėvas ir Vengrijos girdytojas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išdavėjas — išdavėjas, a smob. (1) 1. K kas paduoda, išdalija: Kurs išduoda, tas išdavėjis J. Vaiske aš buvau išdavėjas prie kuknios (išduodavau maistą) Jnšk. Jis ir mano žmogus buvo kalvėj anglių išdavėjai Skr. 2. Krš kas iškrauna, išmeta: Išdavėjas jis mat … Dictionary of the Lithuanian Language
išdėjėjas — išdėjėjas, a smob. (1) kas išdeda, išdėsto, išaiškina: Jis yra ne tiek savaimingas mąstytojas, kiek puikus graikų filosofų minčių išdėjėjas ir padavėjas rš. dėjėjas; įdėjėjas; išdėjėjas; nusidėjėjas; padėjėjas; pradėjėjas; sudėjėjas; … Dictionary of the Lithuanian Language